Žinau, kaip jautiesi: skęsti nevilty, emocijos šokinėja nuo kaltės, pykčio iki vis sužybsinčios kvailos vilties.…
Testamentas
Testamentas
Kai išeisiu, trylika mano vaikų,
Neliūdėkit, man jau bus laikas namo,
Visada žinokit- niekada jūsų nepaliksiu.
Nei vieno.
Dabar jūsų eilė gyventi!
***
Palieku Jums šį nuostabų pasaulį, saugokite jį.
Neskubėkite! Verkite savo nerealias akimirkas ant smilgų…
Stebėkite saulėtekius bei saulėlydžius, vaivorykštes ir rūką…
Mėgaukitės ištikimomis augintinio akimis, vandens tyrumu ir šniokščiančiu lietumi…
O labiausiai- žmonėmis…
***
Pažadėkite (juk privalote manęs klausyti):
Neteisti ir nesmerkti nieko- tai Dievo privilegija.
Jei kuris parklupsite savo gyvenimo kely- turite matyti dvylika ištiestų pagalbos rankų…
Nesipykite dėl turto, didžiausias turtas- glaudūs ryšiai tarp žmonių.
Mylėkite vaikus- silpnaisiais privalu rūpintis.
Nesusireikšminkite ir nepaskęskite puikybėje- viskas yra laikina…
Keliaukite po pasaulį, bet neatsižadėkite savo tėvynės- ji vienintelė.
Neapkraukite savęs kalnu tuščių meilės romanų ar detektyvų, negyvenkite svetimų gyvenimų- vertinga tik tai, ką patiri pats…
Gyvenimo prasmė paprasta- mokėti būti laimingu ir dalintis ta laime…
Tikiu- jūs tai atliksite.
Jus mylinti, mama.