Mama Vaiva

Daug metų dirbau mama ir auginau keturis savo vaikus. Tuomet, prieš dvidešimt su virš metų buvome įsitikinę, kad tarybinis vaikų darželis kenkia augančiam vaikui (turbūt klydome), todėl savo vaikus ugdėme patys iki mokyklos. Tie metai, praleisti namuose su vaikais nepraėjo veltui, sukaupta didelė pedagoginė patirtis ir įgytas filologo išsilavinimas. Paaugus vaikams, dirbau korektore, aukle, administratore, lietuvių kalbos mokytoja. .. Bet kažko trūko gyvenime, pokyčio, kuris uždegtų…Tuomet baigiau socialinio darbo studijas ir pradėjau dirbti socialinį darbą: iš pradžių su žmonėmis, turinčiais psichinę negalią, vėliau su priklausomais asmenimis, su socialinės rizikos šeimomis, vaikų globos namuose…

Manau, kad esu socialinė darbuotoja iš pašaukimo. Man nėra nieko nuostabiau, kaip būti su žmonėmis, kalbėtis, padėti, jei reikia…Kartais pavyksta užmegzti draugiškus ryšius, kartais – ne… Nėra kitos tokios profesijos, kai gali pamaitinti išalkusį, priglausti beglobį, aplankyti ligonį…Labiausiai man gaila vaikų, nereikalingų savo tėvams, arba reikalingų, bet kurių auginti tėvai nepajėgia…