Showcase Bg Sikorskiai2
Showcase_bg_sikorskiai2

“Priimk mane, kai esu piktas ir purvinas, nes kai nusiprausiu ir šypsosiuos, mane priims visi”…

Neprisimenu, kur perskaičiau šiuos žodžius, bet jie apsigyveno manyje visam laikui. Vaikai – pažeidžiamiausia visuomenės dalis, kuria privalome pasirūpinti.

Jei yra vaikų, netekusių tėvų globos, turi būti ir žmonių, kuriems tai rūpi. Tikime, kad padėdami jiems užaugti, turėsime geresnį gyvenimą mūsų šalyje ateityje.Vaiko negalima rinktis kaip prekės lentynoje, teisę užaugti turi visi.

Nėra radikalesnės intervencijos kaip priėmimas į savo gyvenimą kitų žmonių pagimdyto vaiko. Tai labai sunkus ir sudėtingas procesas. Bet galimybė duoti suteikia žymiai daugiau pasitenkinimo, nei galimybė gauti. Dalijamės su vaikais savo gyvenimu, ar jie pasidalins savaisiais…kas žino… Negalime būti idealūs tėvai, bet galime daryti geriausia ką sugebame kiekvieną dieną. Mes esame šalia vaikų – jie gali naudotis mūsų patirtimi, žiniomis, meile. Ne visus galime vienodai pamilti, bet to ir nereikia. Su kiekvienu vaiku sukuriame skirtingus santykius, kurie mus visus praturtina. Vaikus priimame besąlygiškai, ir  kryptingai žengiame link užsibrėžto tikslo.

Kiekvienam tas tikslas skirtingas. Mes daug kalbame, diskutuojame, pasakojame kaip jaučiamės – taip gimsta išeitys ir tiesa. Didžiausias ir sudėtingiausias darbas yra ne su vaikais, o su pačiu savimi: neturime išankstinių nusistatymų, “augame” kartu su vaikais.

Savo kasdieniu darbu/gyvenimu nešame žinią – SVETIMŲ VAIKŲ NĖRA. Mes visi esame žymiai arčiau vieni kitų nei įsivaizduojame. Mums (ir mūsų vaikams) rūpi žmonės, kurie gyvena aplink. Kasdien kaip maldą kartojame: ”Nesmerkite, o pasistenkite suprasti”. Trokštame užauginti socialiai atsakingus ir jautrius Lietuvos piliečius. Ar pavyks – parodys laikas. Dabar gyvename čia ir darome, ką galime.