Pavėluotas sveikinimas Mamai

Atleisk, Mama, kad nepaskambinau iš ryto.

Atleisk, kad su sveikinimais vėluoju jau daug metų.

Atleisk, kad buvau nejautri.

Atleisk, kad tave kaltinau ir reikalavau.

Tu neprivalai duoti man nieko, nes davei svarbiausią – gyvenimą.

Ačiū už tai, kad esi Žemė, kuri nešioja, kantriai kenčia ir atleidžia. Viską.

Ir aš noriu tokia būti savo vaikams.

Tegu mes nepanašios. Bet juk tai gerai, ar ne?