Tobulų tėvų vaikams nereikia
Ech, kad kas man tai būtų pasakęs, kai buvau jauna ir auginau savo vaikus, būčiau patyrusi žymiai daugiau džiaugsmo …
Perskaičiau kalną pedagoginės-psichologinės literatūros, ieškojau tobulos vaikų auginimo metodikos, nerimavau ir kankinausi, nes siekiau būti idealia mama.
Kai vaikai užaugo – pamačiau akivaizdžias savo klaidas – ir vėl ėmiau graužtis „kad galėčiau laiką atsukti atgal…“ Tik vėliau supratau – aš vaikus auginau taip, kaip galėjau geriausiai. Dievas mato – stengiausi iš visų jėgų.
Jaunystėje turėjau priekaištų ir savo tėvams, nes jie, mano supratimu, irgi padarė begalę klaidų mane augindami. Dabar priekaištų nebeturiu – jie irgi darė viską, ką tik galėjo.
Dabar kartais mano „protingi“ vaikai ima ir pažeria tariamų savo vaikystės nuoskaudų, tuomet jiems sakau – palaukit, kol jūsų vaikai įvertins jūsų tėvystę… Nes mano sąžinė jų atžvilgiu visiškai rami.
O mano vyras, turintis gerą humoro jausmą, dar prideda :“ jei jau mes taip blogai jus auginome, tai kodėl jūs tokie nuostabūs užaugote?“
Pamenu B. Spoko knygą, kurios mintys anuomet skambėjo revoliucingai „jei pavargote nuo vaikų auginimo – privalote skirti dėmesio sau“. Baisu buvo net pagalvoti, ar ir tuomet vis dar būsime idealūs tėvai?
Taigi, su ta atsakomybės našta ir perfekcionizmo siekiu praradome daug žaismingų akimirkų…
Todėl jau senai nebeskaitau instrukcijų kaip auginti vaikus, nes žinau – jose nerasiu nieko nauja.
Svarbiausia, ką tėvai privalo daryti augindami vaikus – atsipalaiduoti ir mėgautis buvimu su vaikais. Gera turi būti ir vaikams, ir tėvams. Jei taip nėra, reiškia tėvai kažką daro ne visai teisingai.
Viena psichologė, matydama kaip aš blaškausi ieškodama pagalbos savo vaikams, patarė: „Mamyte, nurimkit. Jūs pati galite padėti savo vaikams ne blogiau nei psichologai (gink Die, nenuvertinu jų)“. Tik bet kuri mama, būdama nuolat su savo vaiku, intuityviai jaučia, kaip jam padėti, visi raktai į vaiko paslapties lobius yra jos rankose.
Tuomet lioviausi ieškoti ko nepamečiau… nurimau ir ėmiau „tiesiog būti kartu“. Kai nusikračiau noro būti tobula mama, tapo taip lengva ir gera gyventi… Atsirado džiaugsmas, dingo įtampa…Nieko nebelaukiu iš ateities, tiesiog buvimas su vaikais tapo smagiu nuotykiu…
Todėl dabar sakau Jums – kol auginate vaikus, stenkitės patirti kuo daugiau pozityvių emocijų, nes buvimo su vaikais laikas toks trumpas… ir pamirškite visas „ teisingas“ vaikų auginimo metodikas…teisinga yra tai, ką jūs jaučiate.
O gal tuomet ir tampame tobulais tėvais?
