Žodis
Tas žodis kabo virš mūsų galvų kaip Damoklo kardas.
Net jei neseki žinių…
Kartais tą žodį kartu su dūmų kvapu atneša vėjas, kartais jis nusprūsta nuo praskrendančio paukščio sparno…O kartais jis atsiranda štai taip netikėtai:
- Mama, kas yra SMURTAS?
Vargeli, lyg akmuo ant galvos bumbteltų…
Visa žmonija skaudžiai ieško atsakymo į šį klausimą, o jis pradinukės lūpom nuskamba taip lyg klaustų, kas šiandien pietums…
Mintyse prabėga galimi atsakymų variantai: gal pasakyti fizinio smurto apibrėžimą arba pacituoti gerbiamąją A. Kurienę „vaike, tavęs niekas negali mušti ir tu negali…“? Bet tai būtų tik menka dalis tiesos.
Turbūt nėra žmogaus žemėje, nepatyrusio kokios nors rūšies smurto ir … nesmurtavusio pačiam…ups, išsprūdo…
Tas žodis net susirado sau porą… Jie kartu skamba taip –„smurto kultūra“. Ir jiems nė motais, kad kažkas šaukia, kad jie tiesiog negali būti kartu…
*****
Mūsų „dvasiškai išprievartautai‘ tautai reikia terapijos, kad suprastume ir išgyventume savo skaudulius.
Tautai, kur didelė dalis žmonių jau niekada nebesišypso, o kurie dar mokėjo šypsotis išvyko ieškoti linksmesnės šalies…
Tautai, kur dauguma senjorų negali oriai senti, inteligentai- oriai gyventi, vaikai- oriai augti…
Tautai, kur gatvėse beveik nėra neįgaliųjų, nes jie vis dar uždaryti įstaigose…
Bet ta tauta akimirksniu susivienija bendrai verksmingai giesmei, skirtai Marijai… Ta tauta susivienija beprasmei žvakučių degiojimo akcijai, tos tautos „matomi“ žmonės mėgsta reikalauti linčo teismo smurtautojui, sterilizacijos jo sugyventinėms ir valdiškos priežiūros neprižiūrėtiems jų vaikams…
*****
Darželyje smurto nepatyriau- pati smurtavau, mokykloje- šiek tiek, universitete- taip, darbe- be abejo, augindama daug vaikų- savaime suprantama, socialiniame gyvenime- kas be ko…
Kai kuriose mūsų gyvenimo srityse smurtą net gina įstatymai: antstoliai, greitųjų kreditų bendrovės, kai kurios sveikatos priežiūros ar švietimo įstaigos…
Jei kvepiantis, švariai nusiskutęs, kostiumuotas, išsilavinęs vyriškis gali smurtauti ir jį gina įstatymai, tai kodėl negali smurtauti dvokiantis, priklausomybėm ar psichikos ligomis sergantis ir nieko gero savo sumautam gyvenime nepatyręs žmogus?
Skirtumas tarp jų tik toks, kad pirmasis smurtauja subtiliai ir ne visada pastebimai, o antrasis griebiasi matomo smurto ir taškosi kraujais… Na, jis juk nebaigė Harvardo…
*****
Smurtas žmonijos istorijoje buvo visada ir greičiausiai bus… Jo formos labai įvairios- nuo teroro išpuolių iki patyčių, žeminimo, grasinimo, gąsdinimo, priekabiavimo, niekinimo, daužymo žodžiais…
Prie smurto esame įpratę kaip prie savo kailinių. Kiekviename kaime visi žino, kur yra smurtaujama- kas antroj troboj pašalpų mokėjimo dieną… Kiekviename daugiabutyje yra „tokių“ butų… Didmiesčiuose- „tokių“ pagerintų bendrabučių, kur tvyro visas smurto klanas…
Bet mes juk partizanų tauta…, ne kokie išdavikai…
Dabar girdime siūlymus „įsijautrinti“, „sekti“ smurto apraiškas visuomenėje…
Psichologai sako, kad dažnai mes nesugebame atpažinti smurtinių santykių, todėl negalime jų ir nutraukti. Hmm, teks mokytis…
Išeikime į mišką, pravėdinkime galvas…Gal pavasarį ir kailinius nusimesime…
