Palinkėjimas vaikui, kuris nuolat šypsosi…
Barbora! Tu esi mano širdies daina! Geriausia, kas galėjo man nutikti!
Po kelių dienų švęsime tavo dešimtąjį gimtadienį! Pusiaukelė- mes esame kartu jau bemaž pusę mums skirto laiko… O, atrodo, tik vakar išvedžiau tave pirmąkart į kiemą ir parodžiau žvaigždes… Spoksojome užvertusios galvas, net ir man ėmė atrodyti, kad tąkart jos buvo ypatingai ryškios… O pasku tu ėmei šypsotis! Nuolat. Žmonės manęs klausdavo- „ Ar ji visada šypsosi?“ „ Taip! “ – atsakydavau ir visi aplink irgi imdavo šypsotis. Kažkodėl. Vėliau kartu išgyvenome daug pirmų kartų…. Prisirišau prie tavęs taip stipriai, o veikiai jau teks mokytis atsirišti…
Norėčiau tau nurinkti akmenis nuo kelio, kad neparkluptum, apšviesti tamsią naktį, kai kažkur keliausi, pakelti- kai nugriūsi, pagydyti- kai susirgsi, apglėbti- kai verksi…, bet… Viską tu turi išmokti atlikti pati. Galiu tik išburti tau šviesią ateitį… Noriu, kad žinotum, kas man atrodo svarbu…
***
Negalvok ir niekam neleisk galvoti, kad esi paženklinta nelemties. Tu esi išrinktoji- tau lemtis tik padovanojo papildomų galimybių!
Tikėk stebuklais ir jų tikrai bus tavo gyvenime! Nesikuklink svajodama- siek didžiausios savo svajonės!
Niekada nesustok ir nesižvalgyk atgal, tik į priekį! Neįstrik praeityje. Prisiminti verta tik gerus dalykus. Nesinešiok nuoskaudų kuprų- jos slėgs ir trukdys eiti…
Visada laikykis kelių eismo taisyklių, Dievo įsakymų ir žmogiškumo normų. Kai užaugsi, suprasi, kad išties žmogui reikia labai nedaug materialių dalykų, bet labai daug dvasinių… Vertink juos. Prisimink, kad kartais matome ne akimis, o širdimi…
Kai turėsi pasirinkti iš kelių alternatyvų, tarkis tik su savimi, nes visi pasirinkimai jau yra tavo širdyje. Eik savo keliu, net jei visi sakys, kad tai šunkelis… Niekada nemėgdžiok kitų, juk nenori, kad tavo gyvenimas virstų parodija…
Jei tave užklups meilė, pasiduok jai, net jei ji ir nudegins… Būk kaip gėlė, kuri prisitaiko prie įvairių aplinkos sąlygų. Nebandyk pakeisti kitų žmonių- nepavyks, jie keisis tik tiek, kiek patys norės, geriau keisk save, kad jie irgi norėtų kartu keistis…
Būk kūrybinga- tai kiekvienos moters stiprybė.
Nebijok nieko! Viskas, ko tau reikia, yra tavo viduje. Bijoti yra žmogiška, bet iššūkiai veda mus į priekį. Nekartok savo klaidų- tai kvaila, bet išdrįsk rizikuoti.
Niekam nevergauk, laisvė lai būna tavo sielos giesmė!
Niekada negalvok, kad tu jau viską žinai arba viską pasiekei- taip tiesiog nebūna. Nesididžiuok, visi tikrai didūs žmonės yra paprasti…
Galbūt, tavo gyvenimas bus ne visada rožėm klotas, žinok, kad tau bus atseikėta tik tiek išbandymų, kiek tu gali pakelti… Atleisk tave įskaudinusiems, jie nežino ką darą… Kaip niūriausias miškas turi pabaigą, taip išeitis yra net iš beviltiškiausios padėties.
Neturėk išankstinių nusistatymų, gal likimas tau ruošia malonią staigmeną?
Nemeluok, juk nenori, kad tau kas meluotų?
Neteisk, pasistenk suprasti ir padėti…
Nesišvaistyk žodžiais…
Niekada neatsisakyk padėti draugui…
Svarbiausia- prižadėk man, kad niekada, niekada, nelipsi per kitų galvas.
***
Tą laiką, kuris dar mums bus skirtas, pragyvensime fantastiškai! Esu tuo tikra, nes tu esi mano atgaiva sielai, neišblėstantis židinys, neišsenkantis džiaugsmo šaltinis, saulės šviesa vidury nakties…
Bet sutarkim, kai ateis laikas atsisveikinti, iškrėskim paskutinį mūsų pokštą- padarykime tai džiugiai, juk mes abi taip dėkingos likimui, kad apskritai susitikome šiame gyvenime…. To jau niekas nepakeis! Bet kada galėsi grįžti pas mane, nors mintimis. Lauksiu tavęs. Amžinai.
Tavo mama
