Dovana avansu
Treji metai! Štai kiek laiko praėjo nuo tos beprotiškos vasaros, kai dėl nevykusiai susiklosčiusių aplinkybių, tau teko pagreitintai atsirasti šiame pasaulyje…
Turėjai gimti rugsėjį… Tuomet gimtadienius būtume šventę kartu… Gal todėl esi man toks dvasiškai artimas…
Tu man tikra likimo dovana, kurios nelaukiau ir jau nesitikėjau… Gavau ją avansu…
Daug kas tuomet sakė, kad man protas pasimaišė- auginti kūdikį, turint ir taip daug vaikų… Kaip jie apsiriko! Jie net neįsivaizduoja, kiek dovanų aš gavau!
Kūdikio auginimo skonis… Su niekuo nesulyginamas laikas- šimtai emocinių spalvų bei atspalvių, pojūčių niuansų, kvapų, garsų…
Kadangi jau buvau brandi ir patyrusi, žinojau, kad tas laikas praeina greit ir nebepasikartoja niekada, todėl tavo auginimu mėgavausi lyg karameliniais ledais… kiekvienu gurkšniu…
Na, gal mes mėgavomės abu, nes tu augai greit, ramiai ir be streso…
Tą dieną, kai atsivežėme tave namo, apdovanojai mus pirmąja savo šypsena. Tegu nesąmoninga… Nors kas ten žino… Kūdikiai turi panašumo su senais išminčiais- vieni tik ką atėję iš nebūties, kiti- besiruošiantys išeiti…
Tas rytas, kai aptikome tavo burnoje baltą it pienas pirmąjį dantuką…
Ta saulėta popietė, kai ryžaisi savarankiškai pražygiuoti per kambarį…
Na, gerai, prisipažinsiu- ilgai laukiau tavo pirmojo prieraišumo ženklo… Mano kantrybei buvo atlyginta!
Esi labai „vyriškas“- nedalini be reikalo „ švelnybių“ ir prioritetą teiki vyriškiems darbams bei aksesuarams… Todėl, kartais pavydžiu vyrui kartu su tavimi praleidžiamo laiko…
Dabar tu jau važinėji triratuku, dainuoji daineles ir kartais kalbi angliškai… O dar nuoširdžiai visų pasiilgsti ir pribėgęs puoli į glėbį… Mums visiems tai terapija…
Jau trejus metus maudomės betarpiškose, nuoširdžiose, autentiškose tavo emocijose…
Dėkoju likimui už šią dovaną ir jaučiuosi skolinga tavo tėvams… Jie nesupranta, ko neteko…
Su trečiuoju gimtadieniu, Jonuk!
