Apie moteris
Moterys, be abejonės, tobuliausias Dievo kūrinys.
Visos – protingos ir nelabai, lieknos ir stambios, vienišos ir apsikrovusios vaikais, su trim aukštaisiais ir bemokslės, senos ir jaunos, tos, kurios vis ieško vyro ir tos, kurios turi jį šalia, bet vis tiek ieško- Jūs nepakartojamos!
Kas drįstų prieštarauti?
Tai padermė, kuri niekada, bet kurioje situacijoje neprapuls. Iš sudėtingiausių likimo gniaužtų moterys sugeba išsirangyti kaip unguriai. Sužeistos į pačią širdį, jos tylom išsilaižo lyg katės žaizdas ir vėl strakalioja – tikisi, svajoja, randa, nusivilia ir vėl kažko ieško… Apie kiekvieną iš mūsų galima statyti filmą…ir rodyti vyrams kaip mokomąjį. Ai, bet jiems dar komentarus reiks parašyti, nes vis tiek nesupras apie ką…Tik moterys sugeba suprasti viena kitą be žodžių.
O kokios Jūs, mielosios, gražios! Ar kas yra matęs negražią moterį? Vidinis moteriškumas šviečia pro bet kokį kiautą, atsiprašau, kūną. Jos trūkumus sugeba paverst privalumais! Kad būtum graži, nebūtinai turi būti liekna. Tik kvailos alina savo sielą dietomis… Ar matėte kaip šoka apkūnioji dainininkė V. Katunskytė (kai yra labai geros nuotaikos…)? Moteriškumas iš jos tiesiog taškosi! O ar matėte kaip apkūniosios kvatoja? Pro šalį eidamas jautiesi keistai – nes negali nesišypsoti! Renesanso DIVOS – tikri menininkai tai suprato…Ne, žinoma, nėra negražių moterų!
Kūrybiškumas – visų moterų arkliukas. Tai įgimta – jos moka viską, o jei ko nemoka – pasiryžusios išmokti. „Superės“ – sako mano vaikai. Ar pažįstate nors vieną, kuri neturėtų kokio talento? Tortų kepimas, namų jaukumas, rankdarbiai…Iš kirvio išvirti sriubą arba iš š…pagaminti saldainį – joms vieni niekai. Įtariu bet kuri moteris puikiai susitvarkytų su pasakose skiriamomis užduotimis jaunikaičiui narsuoliui. Joms tai būtų tik smagi mankštelė, juk realiame gyvenime situacija be išeities joms neegzistuoja.
Mamos, pakelkite akis į dangų, pamatysite aureolę, kurią nešiojate… Nuo Jūsų sklinda švelnumo bangos, kuriose maudytis nori visi…
Mokslininkės, net ir tos, kurioms Dievas nedavė šeimos, Jūs tokios moteriškos! VU dirba unikalios dėstytojos, kurių gali klausyt ir klausyt…ir nesvarbu ką jos pasakoja – bet kaip gražiai! Šių moterų vidinė erudicija, susipynusi su įgimtu moteriškumu, sukuria neįtikėtiną vizualinį įspūdį, kuris tiesiog užburia.
Ir dar – mes kiekviena turime po paslaptį! Tiesiog vaikščiojančios mįslės… Pabandyk įmink, jei gudrus! Ant šio kabliuko dažniausiai vyrai ir pakimba – ešeriukai mūsų brangiausi…
Ir dar vienas bruožas mus vienija – problemos su vyrais. Bet kurios paklauskit… tris paras pasakotų be sustojimo…Mes kiekviena galim parašyti apie tai po knygą…
Kartais moterys verkia – bet dažniausiai tam, kad akys geriau matytų ar koks krislas iš jų iškristų…
Kartais liūdi – tik tam, kad pavargusi stabteltų…
O kai džiaugiasi – žino visi aplink!
Jei moteris neturi pinigų – ji užsiriša skarelę lyg turtuolė…
Jei neturi sveikatos – jos akyse blizga viso pasaulio skausmas…
Jei neturi stogo virš galvos – jos širdyje telpa viskas, ką ji turi…
Jei neturi vyro šalia – visi vyrai yra jos…
Moterims niekada nieko netrūksta, tik mūsų gali kam nors trūkti. Nes mes esame Žemė, be kurios nesisuktų pasaulis.
Per gyvenimą sutikau įvairiausių moterų… Net ir tos, kurios man šį bei tą pakiaulino, turėjo savotiško šarmo – jos taip gražiai pyko…
Ech, myliu aš Jus, Moterys…labiau nei vyrus…Ups…
Ai, kalkit mane prie to kryžiaus (tik meniško, prašau), bet aš JAU galiu mylėt ką panorėjusi…
