20160512 123015

Padėka iki dangaus ir atgal

Ačiū tau, Viešpatie, už visus vaikus, kuriuos atvedei į mano gyvenimą. Už visus trylika…

 

Jų dėka kasdien patiriu jūras emocijų ir kalnus džiaugsmo.

Jų dėka kasdien atsikratau  kompleksų ir nepamatuotų baimių.

Jų dėka kasdien „švenčiu gyvenimą“ nuo ryto ligi nakties.

 

Prieš du metus netikėtai  mūsų šeimoje atsirado paskutinysis, Jonukas.  Dievo palaimintas… Kai man jį, tesveriantį 1 kg 700 g parodė ligoninėje ir papasakojo jo atsiradimo šioje žemėje istoriją, stovėjau kaip apipilta verdančiu vandeniu… ir staiga išgirdau vaikų teisių specialistės klausimą:

  • Ką pajautėte, kai jį pamatėte?

Na, manęs tikrai netrenkė žaibas,  trenkė atsakomybė. Ji prislėgė lyg girnapusė. Kad prisirištum prie žmogaus reikia laiko. Jei dabar kas nutiktų šiam vaikui, ginčiau kaip liūtė… Vaikas, kurio gyvenime blogiausia, kas galėjo įvykti jau įvyko,  kiekvieną dieną  pasitinka kaip šventę. Aš švenčiu kartu su juo…

 

Ačiū tau, Viešpatie, ir už Saulelę, kuri jau tris metus šildo mano vyro sudiržusią širdį. Kai tavo namuose apsigyvena Saulė – argi tai ne dovana? Kai tik prabudusi, mažylė klausia:

  • Kur MANO tėvas ?

Įsivaizduojate, kaip tas tėvas  yra pakylėtas ligi dangaus ir atgal… Mergytė iš kūdikių namų dabar yra tokia svarbi pagyvenusiam vyriškiui, kuris tikrai numirtų, jei jos netektų…

 

Ačiū tau, Viešpatie, už Barborą, kurios nuoširdumas ir noras suteikti kitam džiaugsmo toks paperkantis… Mes gyvename  kartu jau šešerius metus.

Ačiū tau, Likime, už Mortą, kurios dėka gavau tokias svarbias pamokas…Dabar žinau, kad pamilti vaiką , kurio pats neišsirenki, ne visada taip paprasta, bet besąlygiškas priėmimas viską sustato į vietas.Ačiū už vaiką, su kuriuo gali kalbėtis apie viską…

Ačiū už Aurimą, kuris kasdien atkakliai ugdė mano toleranciją kitataučiams.

Ačiū už Agotą, kuri kantriai mane moko pakantumo.

Ačiū už Rapolą, kuris išmokė kaip reikia gyventi su „kitokiais“ vaikais.

Ačiū už Liepą, kuri vaizdžiai paaiškino, kodėl vaikai vagia ir meluoja.

 

 

Ačiū už visus vaikus, su kuriais turėjau džiaugsmo gyventi .

Kai ateis laikas, grąžinsiu tau, Viešpatie, šiuos Tavo kūrinius, nes jie privalo atlikti savąsias misijas, o manoji tuomet  bus baigta. Paliksiu šią žemę taip lengvai, kaip paukščiai pakyla į dangų. Aš gavau labai daug.

Tikiuosi man pakaks gyvenimo  atiduoti šią skolą…