Tokie Vaikai

Pabirusios mintys apie vaikų globą

APIE SUKLUPIMĄ

Ugdyti kitų žmonių pagimdytą vaiką gali tik tie žmonės, kurie patys leidžiasi ugdomi. Kurie leidžiasi vedami likimo, kurie mąsto ir keičiasi… Kurie nėra užkonservavę savo tobulos asmenybės į stiklainį ir užsukę dangtelio… Kurie gali prisipažinti, kad jiems sunku ir ieškoti pagalbos. Nes sunkumai ir nuovargis yra laiptelis į pasikeitimą… Tegu “suklupimo akmenys tampa laiptais”…

 

APIE SAVIVERTĘ

Kaip gali kelti savivertę kitiems, jei tavo paties žema?  Hm, tiesą sakant, jei turi žemą savivertę, geriau vaikų negloboti. Pirmiau pasikelti ją sau…

 

APIE ŽMOGAUS VERTĘ

Žmogų vertiname už gerai atliktą darbą, už rezultatus. Kaip vertiname vaiką? Ogi, taip pat- gabus, sveikas, gerai mokosi,  turi pasiekimų…  Visi vaikai nori patikti savo tėvams- aksioma. Tam, kad patiktų- jie turi atitikti tėvų lūkesčius. Taigi, ir vaikai yra vertinami už rezultatus.

„Pamesti vaikai“ arba vaikai, „netekę tėvų globos“… Ar jiems galime taikyti tuos pačius kriterijus?. Ne, juos turime tiesiog mylėti besąlygiškai…Nes jei vaikai negavo meilės, negalime nieko iš jų reikalauti.  Gal po kurio laiko, jie norės atitikti tėvų lūkesčius… Jei ims laikyti juos tėvais… O gal ir ne. Gal pavėlavome…

 

APIE SANTYKIUS

Vaikui užaugti reikia trijų dalykų: mamos, tėčio ir jų tarpusavio meilės. Mama myli vaiką besąlygiškai, tėtis kelia reikalavimus ir jei tėvų tarpusavio santykiai gražūs- vaikui tiesiog pasisekė… Taigi, jei turite bėdų su vaikais, atkreipkite dėmesį į savo tarpusavio santykius… Apsimoka į juos investuoti… Vaikai to verti.

 

APIE MEILĘ SAU

Myliu save besąlygiškai su visomis savo silpnybėmis ir  kūno netobulumais… Esu dovana ir sau, ir žmonėms, ir pasauliui… Toks santykis teisingas. O jei su vienais žmonėmis esu dovana, su kitais nelabai, o su trečiais- visai ne dovanėlė… Tuomet negaliu savęs  dovanoti kitiems. Nes geriausia dovana- santykis.

 

APIE GLOBOS KOKYBĘ

Kaip ją pamatuoti? Jau dešimt metų suku galvą… Gerumu? Niekai, kaip pamatuosi gerumą? Jokie skaičiai irgi neatspinės visumos… Pasirodo, kiek sugebame save padovanoti, tiek ir mylime… Kuo daugiau meilės, tuo geresnis santykis, kuris ir yra globos kokybės vardiklis.

 

APIE MEILĖS ŠALTINĮ

Kur pasisemti  meilės, kai jaučiamės it išdžiuvęs šaltinis? Tikintiesiems paprasčiau, nes Dievas yra meilė. Jei negalime įžvelgti meilės kiekviename žmoguje, gal galime jos ieškoti artimuosiuose, drauguose, šiaip mieluose žmonėse… Jei dėkosime- meilės daugės… Ji turi tendenciją augti…

 

APIE BIOLOGINĘ TĖVYSTĘ

Gyvūnai neturi kategorijos tėvai, vaikai, seneliai, juo labiau puseserės, tetos… Jie auga su tėvais, tik kol užauga. Žmonėms vaikai lieka vaikais iki mirties. Net ir mirę tėvai lieka tėvais. Nes širdies ryšys yra amžinas.

Gyvūnai turi savo kalbą, o žmonių kalbą sudaro ne tik garsai, bet ir verbalika… Žmonės geba apkabinti, nusišypsoti, paglostyti ir dar šimtais būdų parodyti meilę.

Nesame gyvūnai, todėl galime auginti kitų žmonių vaikus… Taip pat kaip savo. Nes sukurti širdies ryšį gali su kiekvienu… Jei tik panorėsi…

 

APIE GALIMYBĘ

Palikti be tėvų vaikai- socialinė problema. Bet joje slypi galimybė… Galimybė vaikams ir jų naujiesiems tėvams įrodyti, kad santykis nepriklauso nuo genetikos ar likimo. Mylėti vaiką jo nesisavinant- aukštasis dvasinis pilotažas… Tokią galimybę, beje,  turi ir biologiniai tėvai, tik jiems kažkodėl sunkiau ja pasinaudoti.

 

APIE NORMALUMĄ

Globa nėra stebuklas. Globėjai- nėra šventieji. Auginti vaiką, likusį be tėvų globos, yra normalu. Visiškai.

 

APIE GLOBOS PRASMĘ

Globėjų yra mažai… Bet „oazės keičia visos dykumos veidą…“

„Kam tu globoji?“- paklausė neišmanėlis. „Aš ramiai miegu,“- atsakė išmintingasis.

Dar viena versija- „Aš esu egoistas ir noriu, kad man būtų gera. Todėl priimu vaiką į savo širdį, nes ieškau gėrio sau.“ Tai nesavanaudiškas egoizmas. Tokiais egoistais būti gera.